Industrinis stilius braunasi į vonios kambarį

Dizaineriai teigia, kad interjero stiliaus populiarėjimą galimai lėmė žmonių noras perkelti dalį šiuolaikinio, modernaus miesto į savo būstus ir taip sukurti vizualinę dermę tarp vidaus bei išorės. Industrinis interjerų stilius gimė XX amžiaus viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose – Niujorke. O jei tiksliau, tai taip vadinamame Soho rajone („South of Houston Street”), Manhatane. Anais laikais čia veikė daug pramonės įmonių, o rajonas dar buvo vadinamas „šimto akrų pragaru”, nes darbo sąlygos gamyklose buvo nepakeliamos, aplinka užteršta. Praėjusio šimtmečio viduryje net buvo siūloma sulyginti šį rajoną su žeme ir pastatyti kažką „gražesnio”, nes pramonė išsikraustė į priemiesčius, o žemės kainos šioje vietoje pakilo. Naujieji pastatų šeimininkai juos rekonstravo ir pavertė gyvenamaisiais būstais, pavadintais loftais (angl. loft reiškia palėpę, viršutinį prekybinio pastato ar sandėlio aukštą).

Kūrybinga jaunuomenė greit perprato atsiveriančias galimybes, įžvelgė naują potencialą ir ypatingą šarmą pilko betono, metalinių konstrukcijų, armatūros, visokiausių pramonės įrengimų aplinkoje. Industrinis gyvenamųjų būstų interjero stilius greit paplito po visą Ameriką, o vėliau ir pasaulį. Pramoniniai pastatai iš plieno ir betono netikėtai tapo įdomios architektūros pavyzdžiais, kuriuos imta tausoti ir puoselėti. Industriniai būstai ir loftai Lietuvoje itin išpopuliarėjo po 2008-ųjų pasaulinės krizės. O tokių būstų pirkėjais ir gyventojais tapo jaunimas. Vientisos gyvenamosios erdvės, aukštos lubos, minimalizmas, funkcinių erdvių zonavimas vienoje erdvėje, virtuvinės salos, metalinės kėdės, atitinkamo stiliaus buitinė technika ar šviestuvai, netinkuotas mūras, betonas, neapdoroti, grubūs paviršiai ir pan. Tokia interjerų tendencija savotiškai įtakojo, pakoregavo ir net išplėtė vonios kambarių stilistiką, o industrinio stiliaus elementai su visa savojo stiliaus filosofija įžengė į vonios patalpą.